Ekonominė diplomatija

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2021.03.10 14:39

Ekonominė diplomatija  – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami valstybės ekonominiai interesai užsienyje (pvz., atveriamos užsienio šalių rinkos šalies paslaugoms ir prekėms, mezgami, palaikomi ir plėtojami ekonominiai ir su jais susiję santykiai su užsienio valstybių subjektais).

Užsienio reikalų ministerija yra viena iš valstybės ekonominius interesus įgyvendinančių institucijų, užtikrinanti diplomatinį atstovavimą valstybės ekonominiams interesams užsienyje. Eksporto ir investicijų skatinimas, verslo interesų gynimas, palankių tarptautinės prekybos sąlygų kūrimas ir užtikrinimas dvišaliais ir daugiašaliais instrumentais, objektyvių Lietuvos privalumų pristatymas pasaulyje yra vieni svarbiausių Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos uždavinių.

Narystė Europos Sąjungoje, Pasaulio prekybos organizacijoje bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje suteikia naujų svarių priemonių Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje įgyvendinti.

Lietuvos ekonominius interesus užsienyje atstovauja Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Daugiau kaip 50 Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, bendradarbiaudamos su ekonominius valstybės interesus įgyvendinančiomis valstybės institucijomis, su institucijomis, skatinančiomis eksportą, investicijas ir turizmą – VšĮ Versli Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, VĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, VĮ "Keliauk Lietuvoje" – taip pat komercijos atašė, teikia įvairias su eksporto skatinimu ir verslo tarptautine plėtra susijusias paslaugas.

Priklausomai nuo atstovybių dydžio, teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis įvairiose šalyse gali būti skirtingi.

Rinkų atvėrimas, rinkų prieigos gerinimas

Eksportas išlieka vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Lietuvos diplomatinė tarnyba padeda ne tik įtvirtinti ir išlaikyti eksportuotojų laimėjimus tradicinėse mūsų šaliai rinkose, bet ir atveria duris į naujas perspektyvias rinkas.

Eksporto, investicijų, turizmo skatinimo, kitų ekonominių interesų įgyvendinimo dimensija visada yra sudėtinė aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų programų dalis. Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, dalyvaudamos rengiant oficialius vizitus, atsižvelgia ir į kitų su ekonomine diplomatija susijusių institucijų, verslo interesus.

Dvišalio ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo klausimai reguliariai aptariami dvišalėse tarpvyriausybinėse komisijose. Tokias komisijas Lietuva turi sudariusi su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Egiptu, Iranu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Lenkija, Kazachstanu, Kinija, Korėjos Respublika, Moldova, Rusija, Sakartvelu, Turkija, Turkmėnistanu, Ukraina,  ir Uzbekistanu.

Palankesnių sąlygų išorinėse (ne ES) rinkose siekiama dedant pastangas mažinti ar panaikinti muitų mokesčius ir netarifinius barjerus. Dėl muitų mokesčių ir netarifinių barjerų kylantys klausimai sprendžiami dvišalėmis priemonėmis, taip pat ir aukštų pareigūnų vizitų metu, Europos Komisijos ir daugiašalio bendradarbiavimo (pvz., Pasaulio prekybos organizacija) instrumentų pagalba.

Siekiant gerinti sąlygas Lietuvos verslui užsienyje, deramasi dėl investicijų apsaugos susitarimų. Lietuvos investuotojų interesus Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Austrijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Belgijos-Liuksemburgo ekonominėje sąjungoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Sakartvele (Gruzijoje), Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Jordanijoje, Juodkalnijoje, Kazachstane, Kinijoje, Kirgizijoje, Kroatijoje, Pietų Korėjoje, Kuveite, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje, Vengrijoje, Vietname ir Vokietijoje gina su šiomis šalimis sudarytos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Taip pat inicijuojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kiti teisės aktai.

Rinkų atvėrimo ir prieigos gerinimo tikslai įgyvendinami diplomatų rezidavimo ir akreditacijos valstybėse renkant aktualią informaciją, mezgant ir palaikant naudingus ryšius su tų šalių valdžios institucijomis ir verslo organizacijomis, bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida, tiesiogiai bendraujant su tų šalių įmonėmis ir su Lietuvos įmonėmis, dirbančiomis atitinkamose rinkose, įtraukiant į įvairias veiklas lietuvių bendruomenės atstovus, Lietuvos garbės konsulus.

Prekybos kliūčių su trečiosiomis šalimis (ne ES) šalinimas ir ES rinkų prieigos strategijos įgyvendinimas

Prekybos kliūtys, kurias sukuria trečiosios šalys, siekdamos apsaugoti savo gamintojus, yra didelė problema eksportui tradicinėse rinkose, investicinei veiklai užsienyje skatinti ir plėtoti, naujoms rinkoms įsisavinti. Šiandien muitų tarifai nebėra pagrindinė eksporto kliūtis. Netarifiniai barjerai ir kitos rinkos apsaugos reguliavimo priemonės - diskriminaciniai techniniai reglamentai ir standartai, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, muitinės procedūros, apribojimai tiesioginėms užsienio investicijoms ir pan. - vis dažniau minimi kaip didžiausios kliūtys patekti į užsienio šalių rinkas.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos Komisija yra pasirengusi teikti pagalbą, susijusią su prekybos barjerų šalinimu, tačiau siekiant sėkmingai dirbti šį darbą būtinas nuolatinis ir atviras diplomatų ir verslo dialogas, keitimasis aktualia informacija.

Apie patekimo į ES nepriklausančių šalių rinkas kliūtis, taip pat dėl prekybos susitarimų darbo, aplinkos ar klimato nuostatų įgyvendinimo Europos Komisiją galima informuoti centre skundams (skiltyje „Contacts“/ „Type of request“) ir Užsienio reikalų ministeriją el. paštu [email protected]

Europos Komisija taip pat siūlo instrumentus, kurie padėtų spręsti ES eksportuotojų ir investuotojų problemas, prisidėtų prie prekybos sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ES eksporto rinkose.

Vienas iš tokių instrumentų yra ES Rinkų prieigos strategija. Jos tikslas - per Europos Komisijos, ES valstybių narių diplomatų ir verslininkų bendradarbiavimą veiksmingai šalinti trečiųjų šalių taikomas prekybos kliūtis. Plačiau apie ES investicijų ir prekybos politiką https://ec.europa.eu/trade/

Svarbi ES Rinkų prieigos strategijos dalis yra patekimo į rinką duomenų bazė „Access2Markets“, kuriame ES eksportuotojai ir importuotojai ras prekybos srautų statistiką, visus muitų tarifus, prekybos kliūtis, importo procedūras ir formalumus, taip pat konkretiems produktams taikomus reikalavimus daugiau kaip 120 eksporto rinkų už ES ribų.

Prekybos barjerai ES vidaus rinkoje

ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Susijusios naujienos Visos naujienos »
DSC_5542.JPG

Birželio 25 dieną vykstančiame Ekonominės diplomatijos tarybos posėdyje paskelbta Deklaracija dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ekonominės diplomatijos srityje ir Ekonominės diplomatijos komandos – „Team Lithuania“ sukūrimo.

Ministerijos naujienos » Ekonominiai santykiai »
IMG_20210622_173919.jpg

Birželio 22 dieną viceministras Mantas Adomėnas dalyvavo Europos Komisijos ir Ukrainos vyriausybės organizuotoje nuotolinėje diskusijoje su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis „The investment climate in the post-pandemic Ukraine — meeting with the International Financial Institutions“. Ši diskusija yra viena iš šių metų IV-osios tarptautinės Ukrainos reformų konferencijos parengiamųjų renginių.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »
Untitled design.png

Birželio 2 dieną vyko virtualios Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministerijų ekonominės konsultacijos, kuriose aptarti dvišaliai ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Konsultacijų metu daugiausia dėmesio skirta gyvybės mokslų, informacinių technologijų, atsinaujinančios energetikos ir maisto pramonės sektoriams, JAE pristatė pasirengimo EXPO2020 parodai eigą.

Ekonominiai santykiai »

Gegužės 25 dieną užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas dalyvavo nuotolinėje diskusijoje „Gerojo valdymo reformos Ukrainoje“. Ši kartu su tarptautine Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (EBPO) surengta nuotolinė diskusija yra vienas iš gegužės ir birželio mėnesiais planuojamų IV tarptautinės „Ukrainos reformų konferencijos“, vyksiančios Vilniuje, parengiamųjų renginių.

Dvišaliai santykiai » Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »
19_Dalyviai.png

Balandžio 20 dieną Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Lietuvos ambasadomis Graikijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje, bei su verslo paramos tinklo „Enterprise Europe Network“ partneriais – Serbijos prekybos ir pramonės rūmais, Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjunga ir Šiaurės Makedonijos ekonomikos rūmais – surengė nuotolinį susitikimą „Balkanų rinka: verslo specifika ir galimybės“.

Atstovybių naujienos » Ekonominiai santykiai »
Foto1.png

Vasario 18 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniame susitikime su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba (Lietuvoje investavusio JAV globalaus verslo asociacija, ALBC) aptarė bendradarbiavimo plėtros galimybes, susipažino su asociacijos veiklos planais. Susitikimo metu buvo kalbėta apie COVID-19 pandemijos situaciją, pristatyti Lietuvos užsienio politikos prioritetai, aptarta padėtis Baltarusijoje ir kiti tarptautinės svarbos klausimai.

Užsienio reikalų ministro veikla » Ministerijos naujienos » Ekonominiai santykiai »