Šengeno susitarimo valstybės vykdo bendrą vizų politiką. Šengene yra naudojama vieninga viza, tai reiškia, kad žmogui norint keliauti po Šengeną reikalinga tik viena viza. Nuo pirmos narystės Šengene dienos visos Lietuvos vizų tarnybos išduos Šengeno vizas, bus atliekami tikrinimai Šengeno informacinėje sistemoje (SISone4all), įskaitant ir Šengeno vizų konsultacijas VISION sistemoje.

Lietuva, būdama ES nare, jau taikė ES reglamentus (tiesioginio taikymo dokumentai) dėl bendros vizų politikos, kuriais yra nustatyta:

- Vizos įklijos forma;

- Sąrašas valstybių, kurių piliečiai vyksta be vizų;

- Sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia gauti vizas.

Tapusi pilnateise Šengeno susitarimo šalimi Lietuva taiko visus Šengeno acquis reikalavimus.

Trumpalaikis atvykimas (iki 90 dienų)

Trečiosios šalies piliečiai, gali atvykti ir judėti valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno nuostatas, teritorijose ne ilgiau nei tris mėnesius, jei atvykdami tenkina visas Šengeno acquis išdėstytas sąlygas:

- turi galiojantį kelionės dokumentą;

- turi trumpalaikę vizą, jeigu tokia yra reikalaujama;

- gali paaiškinti kelionės tikslą;

- gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui buvimo metu ir grįžimui;

- neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą kaip nepageidaujamas asmuo arba asmuo, keliantis grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti ilgalaikę (D kategorijos) nacionalinę šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai valstybių teisės aktai.

Užsieniečiui norint keliauti po Šengeną reikalinga tik viena viza.

Lietuva nuo pirmos narystės Šengene dienos išduos vieningas trumpalaikes vizas tinkamas vykti į Šengeno susitarimo teritoriją, o užsieniečiai jau turintys galiojančias kitų Šengeno partnerių išduotas vizas, galės būti visoje Šengeno teritorijoje, įskaitant Lietuvą, vizoje nurodytu galiojimo laikotarpiu.

Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, taiko vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse narėse, kas yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes nares. Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.

Šengeno/ES valstybės narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos. Jungtinės Karalystės ir Airijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno acquis nuostatų.

Dėl vizos kreiptis į pagrindinės paskirties Šengeno valstybės vizų tarnybą

Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys atvykti į Šengeno valstybę narę, turi kreiptis į tos valstybės narės ambasadą arba konsulatą. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes nares, privalu kreiptis į tos valstybės narės, kuri yra pagrindinė paskirties vieta, ambasadą arba konsulatą. Jeigu ketinama aplankyti kelias Šengeno valstybes nares, bet negalima nustatyti pagrindinės paskirties vietos, tuomet kreiptis reikia į tos valstybės narės, į kurią ketinama vykti pirmiausiai, ambasadą arba konsulatą.

Vizos, kurios išduotos iki Lietuvos prisijungimo iki Šengeno (t.y. iki 12.20), liks galioti iki jų galiojimo pabaigos, tačiau jos galios tik Lietuvos teritorijoje.

Mokestis už prašymo išduoti Šengeno vizą nagrinėjimą yra nustatytas ES Tarybos 2006.06.01 d. sprendimu 2006/440/EB. Pagal šį sprendimą šis mokestis yra 60 EUR.

Mokesčių lengvatos

Tarybos sprendimas 2006/440/EB bei kiti ES teisės aktai numato visą eilę mokesčių lengvatų.

Nuo mokesčio yra atleidžiami:

- vaikai iki 6 m. amžiaus;

- moksleiviai, studentai, podiplominių studijų studentai ir lydintys mokytojai, keliaujantys mokymo ar švietimo tikslais;

- mokslo darbuotojai, keliaujantys ES mokslinių tyrimų vykdymo tikslais.

Atskirais atvejais nuo mokesčio gali būti atleidžiami ar jo suma gali būti sumažinama, jei ši priemonė padeda skatinti kultūrinius, užsienio politikos, plėtros politikos bei kitų visuomenei svarbių sričių interesus ar dėl humanitarinių priežasčių.

Mokesčio sumažinimas ar atleidimas nuo jo galimas ir ES ir konkrečios trečios šalies vizų režimo supaprastinimo pagrindu.

Nuo mokesčio mokėjimo taip pat yra atleisti ES ir ELPA piliečių šeimos nariai.

Iki 2008.01.01 d. valstybių, su kuriomis Europos Komisija yra iki 2007.01.01 d. gavusi mandatą iš ES Tarybos derėtis dėl vizų režimo supaprastinimo sutarties (Rusijos Federacija, Ukraina, Moldova bei vakarų Balkanų šalys), piliečiams mokestis išlieka 35 EUR.