Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2021.12.07 14:57

EUROPOS SĄJUNGOS SANKCIJOS
Privalomos Lietuvos Respublikos subjektams

JAV SANKCIJOS
Rekomenduojama pasitikrinti vertinant verslo rizikas

Kviečiame ieškoti informacijos apie Lietuvoje ir kitose ES šalyse įgyvendinamas tarptautines sankcijas naujame interaktyviame ES sankcijų žemėlapyje. Informaciją galima rasti pasirenkant norimą valstybę žemėlapyje arba po žemėlapiu pateiktame sąraše. Čia taip pat pateikiamos nuorodos į visus ES teisės aktus sankcijų srityje visomis oficialiomis ES kalbomis.

Atkreipiame dėmesį į papildomas ES Tarybos sutartas gaires dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo dokumente „Ribojamųjų priemonių pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairės“ ir 2018 m. dokumente „Geriausia ES veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo praktika“.
Taip pat žr. naujus elementus, susijusius su nuosavybės ir kontrolės bei lėšų ar ekonominių išteklių teikimo sąvokomis.

  • Bendra informacija apie tarptautines sankcijas
    Tarptautinės sankcijos – tai nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą bei pagarbą žmogaus teisėms. Tarptautinių sankcijų – teisėto tarptautinės politikos instrumento galimybė – įtvirtinta Jungtinių Tautų Chartijoje. Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių organizacijų nustatytos sankcijos taikomos valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems subjektams, kurie savo veiksmais, sprendimais ar vykdoma politika pažeidinėja žmogaus teises, prisideda prie etninių, teritorinių ir religinių konfliktų, remia terorizmą ar kokiu nors kitu būdu laužo svarbiausias tarptautinės bendruomenės pripažįstamas normas bei principus.

    Sankcijų, dar vadinamų ribojamosiomis priemonėmis, tikslas – pakeisti atitinkamos šalies (ar jos dalies) vyriausybės, subjektų ar asmenų vykdomą politiką ar sustabdyti konkrečius veiksmus. Tarptautinių sankcijų taikymas grindžiamas ne ekonominiais interesais, bet tarptautinės teisės, demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais. Sankcijos gali apimti visišką arba dalinį ekonominių santykių nutraukimą, ryšių priemonių ir diplomatinių santykių apribojimą bei kitokio pobūdžio priemones. Sankcijų taikymas privalo būti pagrįstas proporcingumo principu ir būti tiesiogiai nukreiptas į subjektus, atsakingus už vykdomą politiką ar konkrečius veiksmus, į kuriuos atsakydama tarptautinė bendrija buvo priversta panaudoti sankcijų instrumentą.

    Tarptautinės sankcijos – vienas instrumentų, kuriuo tarptautinė bendruomenė ar atskiros valstybės, siekdamos tarptautinio ir regioninio saugumo stiprinimo, įgyvendina strateginių prekių kontrolę ir vykdo kovą prieš tarptautinį terorizmą.

    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), įgyvendindama Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje ir teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais. URM taip pat teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Jungtinėms Tautoms, kitoms tarptautinėms organizacijoms ar Europos Sąjungos institucijoms, kurių nustatytos tarptautinės sankcijos yra įgyvendinamos.

    Tarptautinės sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais bei LR Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus ES teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimus

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetų tinklapis
    Europos Sąjungos Europos išorės veiksmų tarybos tinklapio sankcijų skiltis

  • Informacija ribojamųjų priemonių (sankcijų) Baltarusijai įgyvendinimo klausimais
    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą koordinuojanti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir būdama kompetentinga institucija pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 765/2006 „Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“ (su visais papildymais ir pakeitimais) (toliau – Reglamentas), siekdama apibendrinti ir vienodinti Reglamento taikymo praktiką, parengė šį informacinį pranešimą tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo klausimais. Informacija skirta verslo, finansinių institucijų, valstybės institucijų ir įstaigų naudojimui.

    Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys tarptautines sankcijas, savarankiškai priima sprendimus dėl sankcijų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju. Ginčai dėl skirtingo sankcijų traktavimo ir taikymo sprendžiami teisminiu keliu.

    Kiekviena situacija ir/ar sutartis, kurioms gali būti taikomos tarptautinės sankcijos, yra unikali, todėl fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų atidžiai įvertinti visą informaciją ir faktines aplinkybes, atsižvelgti į ribojamųjų priemonių tikslus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl sankcijų taikymo.
    Informacija parengta konsultuojantis su Europos Komisija. Naujausią informaciją apie Europos Sąjungos priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose galima rasti informacijos apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, skelbiama EUR-lex portale bei Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainės skiltyje „Tarptautinės sankcijos”.

    SANKCIJŲ ĮSIGALIOJIMAS, IŠIMTYS IR LEIDIMŲ IŠDAVIMAS

    Sektorinės sankcijos (Reglamentas (ES) 2021/1030 2021.06.24, papildantis Reglamentą (EB) 765/2006)

    Bendra taisyklė Reglamente dėl 2021 m. birželio 24 d. priimtų sektorinių sankcijų (1f, 1g, 1h, 1i straipsniai) – sankcijų draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų iki 2021 m. birželio 25 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų tokios sutartims įvykdyti, vykdymui (žr. Pagrindinės/papildomos sutartys). Pažymėtina, kad šiais Reglamente numatytais atvejais pats ekonominės veiklos subjektas priima sprendimą dėl sankcijų galiojimo/negaliojimo, į URM (kompetentingą instituciją) dėl leidimo vykdyti tokias sutartis kreiptis nereikia.

    Sektorinių sankcijų taikymo pavyzdžiai (kai kreiptis į URM nereikia):

    1. Lietuvos logistikos įmonė yra sudariusi susitarimą su Baltarusijos įmone, valdančia degalinių tinklą, kuriose Lietuvos įmonės sunkvežimių vairuotojai gali užsipilti kuro, būdami Baltarusijos teritorijoje. Ar šiuo atveju taikytinos sankcijos, kadangi naftos produktai yra įtraukti į sankcijų sąrašą?

      Atsakymas: Kuro užsipylimas Baltarusijos teritorijoje (skirtas naudoti važinėjant Baltarusijoje) gali būti laikomas kaip išimtis, numatyta Reglamento 1h straipsnio 2 dalyje – draudimai netaikomi naftos produktų, kurie yra reikalingi siekiant patenkinti pagrindinius pirkėjo Baltarusijoje poreikius, pirkimui Baltarusijoje.

    2. Reglamento 1k straipsnis nurodo, kad draudžiama po 2021 m. birželio 29 d. tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti susitarimą arba dalyvauti susitarime suteikti naujas paskolas arba kreditą, kurių terminas viršija 90 dienų. Ar pagal įmonių susitarimą mokėjimo už prekes atidėjimas daugiau nei 90-iai dienų yra leidžiamas?

      Atsakymas: Atidėti mokėjimai už prekes ar paslaugas nepatenka į Reglamento 1k straipsnio taikymo sritį ir yra leidžiami.

    3. Faktoringas – ar pagal Reglamentą leidžiama finansinė paslauga faktoringas, kurio veikimas yra ilgiau nei 90 dienų?

      Atsakymas: Taip, faktoringas gali būti leidžiamas tais atvejais, kai neišduodamos jokios naujos paskolos ar kreditai.
    Individualios sankcijos (Reglamentas (EB) 765/2006)

    Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 4a straipsnyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais (Reglamento 3, 4 ir 4b straipsniai – sankcionuotų subjektų būtiniesiems poreikiams patenkinti, teisinių paslaugų ir honorarų apmokėjimui, mokesčiams, humanitariniais tikslais, vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus iki sankcijų įvedimo tiems subjektams) gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą. Pažymėtina, kad šiais Reglamente numatytais atvejais dėl leidimo nutraukti lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, suinteresuotam asmeniui būtina tiesiogiai kreiptis į URM (kompetentingą instituciją).

    Pagrindinės ir papildomos sutartys (Reglamentas (ES) 2021/1030 2021.06.24, papildantis Reglamentą (EB) 765/2006)

    Tam, kad sutartis, pasirašyta iki 2021 m. birželio 25 d., galėtų būti vykdoma ir po tos datos, joje turi būti susitarta dėl esminių sąlygų (pavyzdžiui, kiekio, kainos, pristatymo sąlygų, ir kt..). Bendro pobūdžio sutartims, kuriose nėra susitariama dėl esminių įsipareigojimų, negali būti taikomos išimtys dėl sankcijų taikymo, jei tokias sutartis įgyvendinantys susitarimai, kuriuose susitariama dėl esminių sąlygų, buvo sudaryti po 2021 m. birželio 25 d.

    Papildančioms sutartims, sudarytoms po 2021 m. birželio 25 d., išimtys dėl sankcijų galioja tik tada, jei jos yra būtinos siekiant pabaigti pagrindinės sutarties vykdymą – pvz., išrašytas važtaraštis ar susitarta dėl prekių perdavimo.

    Pavyzdžiai:

    1. Įmonė A pasirašė sutartį dėl sankcionuojamų produktų pirkimo, susitarime nėra aptartos esminės sąlygos kaip produktų kiekis, kaina. Ar po 2021 m. birželio 25 d. sudarytos kainą ir kiekį nustatančios sutartys turėtų būti traktuojamos kaip naujos sutartys, ar papildomos, kurioms sankcijos netaikomos?

      Atsakymas: Esmines sąlygas (kainą, kiekį) nustatančios sutartys turėtų būti laikomos kaip naujos sutartys, todėl, jei jos sudarytos po 2021 m. birželio 25 d., sankcijos taikytinos.

    2. Įmonė A iki 2021 m. birželio 25 d. sudarė ilgalaikį bendro pobūdžio susitarimą dėl sankcionuojamos produkcijos transportavimo. Prekės buvo transportuojamos ir važtaraštis pateiktas po 2021 m. birželio 25 d. Ar sankcijos taikytinos šiuo atveju?

      Atsakymas: Jeigu ilgalaikėje sutartyje nebuvo aptartas transportuojamos produkcijos kiekis ir kaina, važtaraštis, kuriame nurodomi pervežamos produkcijos kiekiai ir sąlygos, laikomas pagrindiniu susitarimu, todėl išimtys dėl sankcijų taikymo negalioja.

    3. Įmonė A iki 2021 m. birželio 25 d. sudarė ilgalaikį susitarimą dėl sankcionuojamų prekių transportavimo, kuriame įsipareigojo pervežti preliminarų konkretų kiekį prekių per tam tikrą laikotarpį. Fizinis prekių perdavimas (transportavimas) vyksta po 2021 m. birželio 25 d. Ar sankcijos taikytinos šiuo atveju?

      Atsakymas: Jei prekių transportavimo važtaraščiais yra įgyvendinamas bendras ilgalaikis susitarimas, juose nenustatomos naujos esminės sąlygos, jie gali būti laikomi papildomais susitarimais ir sankcijos tokiu atveju netaikomos.

    SUTARČIŲ GALIOJIMAS

    Sutarčių automatinis atnaujinimas (Reglamentas (ES) 2021/1030 2021.06.24, papildantis Reglamentą (EB) 765/2006)

    Sutartis yra pasirašyta ir jos galiojimas baigėsi iki 2021 m. birželio 25 d., tačiau sutartyje yra sąlyga, kad šalims neišreiškus valios nutraukti sutarties, jos galiojimas automatiškai pratęsiamas.

    Pažymėtina, kad toks sutarties pratęsimas laikomas kaip nauja sutartis, todėl išimtis dėl sankcijų taikymo negalioja.

    Sutarčių neribotas galiojimas (Reglamentas (ES) 2021/1030 2021.06.24, papildantis Reglamentą (EB) 765/2006)

    Tam, kad sutartis, pasirašyta iki 2021 m. birželio 25 d., galėtų būti vykdoma ir po tos datos, joje turi būti susitarta dėl tokių esminių sąlygų (pavyzdžiui, kieko, kainos, pristatymo sąlygų ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kuri nurodo, kad „prievolių, atsiradusių iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, vykdymas turi būti nedelsiant nutrauktas arba sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.“ Taigi, tokios sutartys turėtų būti nutrauktos ar sustabdytos.

    SĄVOKOS

    Sąvokų „perdavimas“ (transfer) ir „vežimas“ (transport) aiškinimas

    Sąvokos nėra tapačios, sąvoka „perdavimas“ (transfer) apima sąvoką „vežimas“ (transport) ir turėtų būti aiškinama plačiai (Daugiau informacijos).

    Transportavimo be dokumentų paslaugos
    Įmonė A teikia transportavimo paslaugas ES viduje. Paprastai įmonė negauna informacijos ir dokumentų apie pervežamų konteinerių turinį, pervežimai vykdomi prekėms jau esant Europos Sąjungos teritorijoje. Ar transportuotojai privalo užtikrinti, kad nebūtų pervežamos draudžiamos prekės?

    Atsakymas: Visi juridiniai asmenys, įskaitant transportuotojus, turi dėti pastangas, kad nebūtų gabenamos draudžiamos prekės dėl sankcijų galiojimo. Tačiau jei pervežimas vykdomas Europos Sąjungos (ar Europos Ekonominės Bendrijos) viduje ir prekėms jau atliktos visos muitinės procedūros, siekiant neapsunkinti laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje, papildomos kontrolės procedūros netaikomos.

    Ekonominiai ištekliai ir ekonominė nauda

    Reglamento (EB) 765/2006 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad I priede (į sankcijų sąrašą įtrauktiems) fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominėmis lėšomis.

    Pažymėtina, kad tai reiškia, jog su į sankcijų sąrašą įtrauktais asmenimis draudžiama vykdyti bet kokią ekonominę veiklą (įskaitant pardavimą, prekių ir paslaugų mainus), nes tai būtų laikoma kaip galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimas.

    SANKCIJŲ APRĖPTIS

    Sektorinės ir individualios sankcijos

    Jei tam tikru atveju gali būti taikomos tiek sektorinės, tiek individualios sankcijos (pavyzdžiui, įmonė, įtraukta į sankcijų sąrašus, prekiauja į sankcijų sąrašą įtraukta produkcija), turi būti užtikrinta, kad laikomasi Reglamente nustatytų reikalavimų tiek dėl sektorinių, tiek dėl individualių sankcijų.

    Sankcijų taikymas kontroliuojamiems subjektams
    Pažymėtina, kad sankcijos taikomos ne tik į sankcijų sąrašus įtrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims, bet ir jų nuosavybės teise turimiems, valdomiems ar kontroliuojamiems subjektams (antrinės sankcijos).

    Atkreiptinas dėmesys, kad ryšys tarp sankcionuoto subjekto ir susijusio fizinio ar juridinio asmens turi būti įvertintas atsižvelgiant į konkrečius kriterijus, antrinių sankcijų taikymas turi būti proporcingas, nukreiptas į sankcionuojamą subjektą, vengiant pasekmių ES verslui.

    SANKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS IR JO PRIEŽIŪRA

    Lietuvos institucijų atsakomybė įgyvendinant sankcijas

    Pažymėtina, kad už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą atsakingi patys Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys (įmonės, finansinės institucijos, valstybės institucijos ir įstaigos). Todėl ir valstybės institucijoms rekomenduotina įsidiegti priemones, kaip atpažinti subjektus ir sandorius, veiklas, kuriems gali būti taikomos tarptautinės sankcijos, atitinkamai informuoti darbuotojus. Visa informacija apie taikomas tarptautines sankcijas yra vieša. Esant klausimų kviečiame kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, el. p. [email protected]

    Mokėjimų atmetimas ir įšaldymas

    Sektorinės sankcijos. Finansinė institucija pastebėjo, kad atliekamas mokėjimas už draudžiamą veiklą dėl galiojančių sektorinių sankcijų. Ar toks mokėjimas turi būti atmestas, ar įšaldytas?

    Atsakymas: Mokėjimas turi būti atmestas arba sustabdytas iki kol bus išsiaiškinta situacija (ir apie tai turi būti pranešta kompetentingoms institucijoms – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM ir URM).

    Individualios sankcijos

    Ar esant mokėjimui tarp dviejų į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus neįtrauktų įmonių, ir iš pateiktų dokumentų nustačius, kad prekės ar paslaugos, už kurias yra atliekamas mokėjimas, yra skirtos į sankcijų sąrašą įtrauktai įmonei, toks mokėjimas turi būti užšaldomas ar atmetamas?

    Atsakymas: Jei atliekant mokėjimą jame tiesiogiai dalyvauja į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įtrauktas subjektas (pats vykdo arba gauna mokėjimą), toks mokėjimas turėtų būti užšaldomas. Jei mokėjimas atliekamas tarp dviejų į sankcijų sąrašus neįtrauktų subjektų, mokėjimas turėtų būti atmestas.

    Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūra

    Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnis nurodo už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingas institucijas pagal jų kompetenciją: Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos ministerijos.

    Atkreiptinas dėmesys į Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1679, kuris nurodo, kad institucijos, atsakingos už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, turi patvirtinti nurodymus dėl tinkamo tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros jų reguliavimo srityje.


  • Sankcijos, susijusios su terorizmu
    Lietuvoje taikomos ribojamosios priemonės, susijusios su terorizmu

    Lietuvoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, susijusios su terorizmu, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis (jos įgyvendinamos ir ES teisės aktais) ir savarankiškomis ES ribojamosiomis priemonėmis. Šios priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą.

    Lietuva netaiko autonominių (t.y. savo pačios iniciatyva priimtų) sankcijų, susijusių su terorizmu: nėra priimta jokio nacionalinio teroristų ar su jais siejamų asmenų sąrašų.

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ribojamosios priemonės

    Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje įsteigti du komitetai, kurie sprendžia tarptautinių sankcijų, nustatytų teroristinėms organizacijoms ir su jomis siejamais asmenims, klausimus:

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įkurtas pagal rezoliucijas 1267 (1999) bei 1989 (2011), koordinuoja su „Al-Qaida“ susijusių asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą. Informacija apie sankcijų komiteto veiklą, susijusius teisės aktus, taikomas sankcijas ir išimtis bei kita susijusi informacija pateikiama Sankcijų komiteto tinklapyje

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įkurtas pagal rezoliuciją 1988 (2011), nuolat atnaujina Talibanui priklausančių bei su juo susijusių asmenų sąrašus. Šiems asmenims taikomos tarptautinės sankcijos, kurias sudaro kelionių apribojimai, lėšų užšaldymas, ginklų embargas. Informacija apie sankcijų komiteto veiklą, susijusius teisės aktus, taikomas sankcijas ir išimtis bei kita susijusi informacija pateikiama Sankcijų komiteto tinklapyje

    ES ribojamosios priemonės

    ES taiko priemones, nukreiptas prieš asmenis ir jų grupes, kurie įvardyti taip vadinamame „ES terorizmo sąraše“ (angl. EU terrorism list), kuris remiasi ES bendrąja pozicija 2001/931/BUSP (taip pat reglamentu (EB) Nr. 2580/2001) ir juos keičiančiuose bei įgyvendinančiuose teisės aktuose. Į šį sąrašą įtraukiami su terorizmo veikla susiję asmenys bei organizacijos, kuriems taikomos ES sankcijos.

  • Naudingos nuorodos
    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2271/96 (Blokavimo statuto) 7 straipsnio a punkto. Blokavimo statutu (Tarybos reglamentas Nr. 2271/96) siekiama kovoti su neteisėtu trečiųjų šalių ekstrateritorinių sankcijų poveikiu ES asmenims ir bendrovėms, kurios ES nuomone prieštarauja tarptautinei teisei. Pagal 2 straipsnį ES asmenys ir bendrovės su Komisija dalijasi informacija apie tai, kaip išvardytos ekstrateritorinės sankcijos veikia jų ekonominius ir (arba) finansinius interesus.

    JT Saugumo Tarybos sankcijų komitetai

    ES Europos išorės veiksmų tarnybos tinklapio sankcijų skiltis

    2008 m. balandžio 24 d. Tarybos dokumentas Nr. 8666/1/08: Ribojančios priemonės (sankcijos) – Atnaujinta ES geriausia ribojančių priemonių veiksmingo įgyvendinimo praktika (anglų k.).

    2009 m. gruodžio 15 d. Tarybos dokumentas 17464/09: Ribojančių priemonių (sankcijų) pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir įvertinimo gairės

    2013 m. balandžio 30 d. Gairės buvo papildytos naujais elementais. Pateiktos draudimo tiesiogiai ar netiesiogiai padaryti prieinamas lėšas ar ekonominius išteklius sankcionuotiems asmenims per tiesiogiai nesankcionuotus asmenis ar subjektus, kurie jiems priklauso ar yra jų kontroliuojami, apibrėžtys (angl. owned and controlled)

    Tarptautinės finansinės veiklos darbo grupės (angl. International Financial Action Task Force, FATF)

    FATF rekomendacijos dėl kovos su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir neplatinimu

    Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL)

    Jungtinių Amerikos Valstijų iždo departamentas

    Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašas

    EU/Iran: Commission launches two online platforms to support SMEs

    EUROPOS KOMISIJA. Gairės. Klausimai ir atsakymai. Atnaujinto Blokavimo statuto priėmimas (2018/C 277 I/03)

  • Tarptautinių sankcijų rūšys ir atsakingos institucijos
    2004 m. balandžio 22 d. Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatyme numatytos tokios tarptautinių sankcijų rūšys.

    Tarptautinės ekonominės sankcijos



    Tai civilinės, dvigubos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, įskaitant tarpininkavimą, apribojimai; prekybos su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos valstybėje ar teritorijoje, dėl kurios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; subjektų, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai.

    Šių sankcijų įgyvendinimo LR priežiūros institucijos yra Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Lietuvos bankas.

    Ekonominės sankcijos LR įgyvendinamos vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais arba nacionaliniais teisės aktais. Reikia atkreipti dėmesį, kad prašymai gauti karinės įrangos ar dvejopo panaudojimo prekių eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijas taip pat vertinami pagal Europos Sąjungos Elgesio kodekso dėl ginklų eksporto kriterijus, tarptautinių neplatinimų režimų ir kitų eksporto kontrolės mechanizmų reikalavimus (plačiau apie eksporto kontrolę).

    Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi importo, eksporto, reeksporto, tranzito ar prekybos apribojimai, sąrašas pateikiamas Europos Komisijos tinklapyje.

    Karinės įrangos importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, įskaitant tarpininkavimą, apribojimai (ginklų embargai) įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 237 „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos arba rengiami sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo ir Valstybių, iš kurių draudžiama pirkti ir importuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos arba rengiami sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo patvirtinimo“.

    Tarptautinės finansinės sankcijos


    Tai subjektų, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, teisių valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinėmis teisėmis apribojimai; mokėjimų apribojimai subjektams, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos; kiti finansinės veiklos apribojimai.

    Šių sankcijų įgyvendinimo LR priežiūros institucijos yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Lietuvos bankas.

    Finansinės sankcijos, įskaitant sankcijas teroristinėms organizacijoms, LR įgyvendinamos vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais arba nacionaliniais teisės aktais.

    Europos išorės veiksmų tarnybos tinklapyje rasite konsoliduotą sąrašą asmenų, jų grupių ir įmonių, kuriems taikomos ES finansinės ribojamosios priemonės.

    Fizinių ir juridinių asmenų, kuriems finansinės sankcijos taikomos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, sąrašas pateikiamas Europos Komisijos tinklapyje.


    Finansinės sankcijos su teroro aktais susijusiems Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams ir juridiniams asmenims įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl priemonių įgyvendinant Lietuvos Respublikoje tarptautines sankcijas, numatytas 2001 m. gruodžio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos bendrojoje pozicijoje 2001/930/BUSP dėl kovos su terorizmu“.

    Tarptautinės politinės sankcijos



    Tai oficialių vizitų apribojimai; kelionių į valstybę ar teritoriją, dėl kurios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, ar per šią valstybę arba teritoriją apribojimai; apribojimai atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos; diplomatinių santykių apribojimai; kitos politinio ir diplomatinio poveikio priemonės.

    Šių sankcijų įgyvendinimo LR priežiūros institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

    Asmenų, kuriems draudžiama atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją dėl politinių sankcijų įgyvendinimo, sąrašas atnaujinamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 639 (Nr. 472, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 61-2296 (2008-05-29).

    Tarptautinės susisiekimo sankcijos



    Tai transporto (geležinkelių, kelių, vandens, oro), pašto, elektroninių ryšių ir (ar) kitokių ryšių ir susisiekimo su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai.

    Šių sankcijų įgyvendinimo LR priežiūros institucijos yra Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

    Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi susisiekimo apribojimai, sąrašas pateikiamas Europos Komisijos tinklapyje.

    Tarptautinės socialinės sankcijos


    Tai kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai.

    Šių sankcijų įgyvendinimo LR priežiūros institucijos yra Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

    Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi visuomeninio pobūdžio apribojimai, sąrašas pateikiamas Europos Komisijos tinklapyje.

  • Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimtys
    URM yra atsakinga už nustatytų išimčių įgyvendinimą, jeigu tarptautines sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktuose, yra numatomos jų įgyvendinimo išimtys (humanitariniais, taikos palaikymo misijų aprūpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais).

    Subjektai, dėl kurių yra įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, arba Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys (išskyrus finansų įstaigas), siekdami pasinaudoti išimtimis, kreipiasi į tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą vykdančią instituciją. Ši institucija kreipiasi į URM dėl išimties įgyvendinimo kiekvienu konkrečiu atveju ir įgyvendina išimtį tik gavusi jos sutikimą. Finansų įstaigos dėl išimčių įgyvendinimo į URM kreipiasi tiesiogiai. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios institucijos nurodytos Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje.

    Kai tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros institucija yra URM, subjektai, dėl kurių yra įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, arba Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, siekdami pasinaudoti išimtimis, kreipiasi tiesiogiai į URM.

  • Teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje
    Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas;

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1679 „Dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 237 „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos arba rengiami sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo ir Valstybių, iš kurių draudžiama pirkti ir importuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos arba rengiami sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo patvirtinimo“.

    Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 10 "Dėl 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, nuostatų įgyvendinimo".

    Prašymo išduoti leidimą pagal ES Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014 forma

    Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai, bendrosios pozicijos ir sprendimai)

    Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. V-273 „Dėl tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo;

    Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. lapkričio 2 d.nutarimas Nr. N-133 "Dėl Nurodymų dėl tinkamo tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos reguliavimo srityje patvirtinimo" (šiame nutarime aptariamas priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo nustatyta tvarka perėmė Lietuvos bankas).

    Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 1K-20 "Dėl Nurodymų dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos reguliavimo srityje patvirtinimo"; (šiame nutarime aptariamas priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo nustatyta tvarka perėmė Lietuvos bankas).

    Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-32 „Dėl nurodymų dėl tarptautinių politinių ir visuomeninių sankcijų įgyvendinimo turizmo srityje priežiūros patvirtinimo“;

    2008 m. balandžio 24 d. Tarybos dokumentas Nr. 8666/1/08: Ribojančios priemonės (sankcijos) – Atnaujinta ES geriausia ribojančių priemonių veiksmingo įgyvendinimo praktika (anglų k.). Geriausia praktika yra laikomos bendro pobūdžio neišsamios rekomendacijos, skirtos veiksmingam ribojančių priemonių įgyvendinimui pagal taikomus Bendrijos / Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. Jos nėra teisiškai privalomos ir neturėtų būti suprantamos, kaip rekomenduojančios veiksmus, kurie būtų nesuderinami su taikomais Bendrijos / Sąjungos ar nacionaliniai teisės aktais, įskaitant aktus dėl duomenų apsaugos.

    2009 m. gruodžio 15 d. Tarybos dokumentas 17464/09: Ribojančių priemonių (sankcijų) pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir įvertinimo gairės. Gairėse nagrinėjami bendro pobūdžio klausimai ir nustatomos standartinės formuluotės ir bendri apibrėžimai, kurie gali būti naudojami teisiniuose dokumentuose, susijusiuose su ribojamųjų priemonių taikymu. 2013 m. balandžio 30 d. Gairės buvo papildytos naujais elementais.
  • Dažniausiai užduodami klausimai
    Europos Sąjungos Komisija parengė dažniausiai užduodamų klausimų apie ES ribojamąsias priemones sąvadą

    Jūsų patogumui, čia rasite Lietuvos ūkio subjektams adaptuotą sąvado versiją:

    Kur galima rasti Tarybos priimtų sprendimų ir reglamentų dėl sankcijų oficialias redakcijas?

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys yra vienintelis oficialus teisiškai privalomas galiojančių ES teisės aktų šaltinis. Oficialiųjį leidinį galite rasti čia arba čia.
    Sprendimus ir reglamentus dėl ribojamųjų priemonių lengviausia rasti Oficialiojo leidinio interneto svetainėje nurodžius teisės akto paskelbimo metus ir dokumento numerį. Su šiais duomenimis dokumentą galima nesunkiai rasti atlikus paprastą paiešką. Kita vertus, priklausomai nuo turimos informacijos, taip pat galima pasinaudoti išplėstinės paieškos galimybe.
    Žinant, koks yra dominantis sankcijų režimas, bet neturint teisės akto numerio, EIVT interneto svetainėje pirmiausia reikėtų susirasti teisės aktų sąrašą (žr. 4 klausimą). Taip galima rasti teisės akto numerį ir atlikti paprastą paiešką Oficialiojo leidinio interneto svetainėje.

    Kur galima rasti dominančio sprendimo ar reglamento konsoliduotą redakciją?

    Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikiamos jame paskelbtų teisės aktų konsoliduotos redakcijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad konsoliduotos redakcijos, ne taip, kaip patys teisės aktai, nėra teisiškai privalomos ir pateikiamos tik dėl patogumo.

    Su konsoliduotomis redakcijomis susipažinti galima Oficialiojo leidinio interneto svetainėje. (svetainėje reikia įvesti pagrindinio teisės akto, kurio nuostatos vėliau buvo keičiamos, priėmimo metus ir numerį, sistema pasiūlys ir parengtas suvestines dokumento redakcijas). Kartu su kita dokumento informacija taip pat yra galimybė gauti dokumento bibliografinę informaciją.

    Prašom atkreipti dėmesį, kad konsoliduotos redakcijos ne visada atnaujinamos naujausiais teisės akto pakeitimais. Tokiu atveju, norint turėti visą informaciją apie esamą konkretaus teisės akto statusą, būtina atsižvelgti į dalinius pakeitimus, paskelbtus po to, kai buvo paskelbtas konsoliduotas aktas. Kur galima rasti bendrą informaciją apie ES ribojamąsias priemones?

    Bendra informacija apie ES ribojamąsias priemones pateikiama interneto svetainėje. Išsami informacija apie ES sankcijas prieinama čia.

    Kur galima rasti ES ribojamųjų priemonių sąrašą?

    Galiojančių ribojamųjų priemonių sąrašą galima rasti čia. Jame pateikiamos galiojančios ribojamosios priemonės, suskirstytos pagal šalį. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus.

    Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad šis dokumentas pateikiamas tik dėl patogumo. Europos Sąjungos oficialusis leidinys yra vienintelis oficialus teisiškai privalomas galiojančių ES ribojamųjų priemonių šaltinis (žr. 1 klausimą). Taip pat būtina atsižvelgti į sąrašo atnaujinimo datą, kuri nurodoma pirmame atsivertusio dokumento puslapyje - po atnaujinimo datos galėjo būti priimta naujų teisės aktų. Nuo sąrašo atnaujinimo datos paskelbtus naujus teisės aktus rasite šios URM svetainės skiltyje Galiojančios tarptautinės sankcijos

    Kur galima rasti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias gaires?

    Papildomos gairės dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo pateikiamos dokumente „Ribojamųjų priemonių pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairės“ ir dokumente „Geriausia ES veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo praktika“.
    Taip pat žr. naujus elementus, susijusius su nuosavybės ir kontrolės bei lėšų ar ekonominių išteklių teikimo sąvokomis.

    Kur galima rasti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos tokios finansinės ribojamosios priemonės kaip turto įšaldymas, sąrašą?

    Konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą parsisiųsti galima čia

    Kasdieninio naudojimo vadovas pateikiamas čia.

    Iškilus abejonėms dėl į sąrašą įtraukto asmens, reikia kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją kontaktais, pateikiamais šio tinklapio skiltyje Kontaktai; prireikus, URM kreipsis į atitinkamas ES institucijas arba tarnybas.

    Reikia atkreipti dėmesį, kad įvairi kita informacija, susijusi su teisės aktais dėl sankcijų, įskaitant informaciją dėl Europos teismų sprendimų, pateikiama Oficialiojo leidinio bibliografinėse nuorodose.

    Ar galima reguliariai gauti su ribojamosiomis priemonėmis susijusius automatinius atnaujinimus?

    Norint gauti naujienas RSS kanalais galima užsiregistruoti EUR-Lex interneto svetainėje.

    Užsiregistravus reikia:

    i) paspausti piktogramą „išplėstinė paieška“ ir atlikti, pavyzdžiui, visų reglamentų, kurių pavadinime yra žodžiai „ribojamosios priemonės“, paiešką;
    ii) paspausti virš paieškos rezultatų esančią piktogramą „įtraukti į mano RSS kanalus“ ir
    iii) paspaudus piktogramą „išsaugoti“ sukurti kanalą. Daugiau informacijos apie tai, kaip sukurti personalizuotą RSS kanalą, pateikiama pagalbos puslapiuose adresu http://new.eur-lex.europa.eu/content/help/my-eurlex/intro.html#help3.

    Tačiau tokius atnaujinimus gauti e. paštu galimybės nėra.

    Ar galima [šį gaminį] eksportuoti ir (arba) importuoti iš [šios šalies]?

    Pirmiausia reikia patikrinti, ar konkrečiai šaliai taikomos ribojamosios priemonės (žr. 4 klausimą).

    Jei taip, reikia patikrinti, ar gaminys įtrauktas į atitinkamo reglamento prieduose pateiktus draudžiamų gaminių sąrašus. Iškilus abejonėms, aiškesnę informaciją dėl to, ar tam tikras prekes leidžiama importuoti ir (arba) eksportuoti, gali pateikti Užsienio reikalų ministerija arba Ūkio ministerija (dėl dvejopo naudojimo prekių), arba atsakinga institucija gali išduoti leidimą šias prekes eksportuoti ir (arba) importuoti, jei tai leidžiama pagal galiojančius teisės aktus.

    Norint gauti leidimą eksportuoti ir (arba) importuoti gaminį, kuriam dėl ribojamųjų priemonių reikia gauti specialų leidimą, reikia susisiekti su šalies, iš kurios vykdoma veikla, kompetentinga institucija, nurodyta atitinkamų reglamentų prieduose (žr. 9 klausimą).

    Taip pat reikia patikrinti, ar gaminys patenka į ginklų embargo taikymo sritį. Šiuo tikslu patariama patikrinti, kokios prekės yra įtrauktos į bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Bendrasis karinės įrangos sąrašas atnaujinamas kiekvienais metais. Naujausia šio sąrašo redakcija pateikiama adresu (http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:090:0001:0037:LT:PDF).

    Taip pat reikėtų patikrinti, ar gaminys yra įtrauktas į dvejopo naudojimo objektų sąrašą. Tam reikėtų susipažinti su Reglamentu (EB) Nr. 428/2009, kuriuo nustatomas dvejopo (civilinio ir karinio) naudojimo prekių eksporto režimas. Naujausia konsoliduota šio reglamento redakcija pateikiama čia.

    Taip pat būtina įsitikinti, kad asmenys, grupės ar subjektai, su kuriais prekiaujama, nėra įtraukti į atitinkamus sąrašus, arba kad sudaromas sandoris jiems tiesiogiai ar netiesiogiai nepasitarnaus. Daugiau informacijos apie netiesioginį lėšų ar ekonominių išteklių teikimą bei apie nuosavybės bei kontrolės sąvokas pateikiama dokumente čia.

    Kadangi sankcijas taiko ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir kai kurios atskiros valstybės nacionalinių teisės aktų pagrindu, URM pataria įvertinti, ar konkrečiam asmeniui ar įmonei nėra taikomos kitų valstybių sankcijos. Ypatingą dėmesį siūlome atkreipti į JAV taikomas nacionalines ribojamąsias priemones, tai galima įvertinti čia. Nors atskirų valstybių priimti sprendimai dėl sankcijų taikymo Lietuvos ir jos nacionalinių subjektų neįpareigoja, tačiau atskirais atvejais, bendarbiaujant su sankcionuotais asmenimis ir/ar įmonėmis, Lietuvos įmonėms gali kilti neigiamų padarinių. Patariame įvertinti verslo riziką.

    Kaip galima susisiekti su kompetentinga savo šalies institucija?

    Lietuvoje Užsienio reikalų ministerija yra institucija, atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje. Kitos institucijos pagal kompetenciją yra atsakingos už konkrečių sankcijų rūšių įgyvendinimo priežiūrą (visos institucijos ir jų kompetencijų sritys išvardytos 2004 m. gruodžio 30 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1679). Atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys skelbiami skiltyje kontaktai.

    Kitų ES valstybių narių kompetentingos institucijos yra nurodytos interneto svetainėse, įtrauktose į atitinkamų reglamentų dėl ribojamųjų priemonių sąrašus.

    Kaip susisiekti su Komisijos tarnybomis, atsakingomis už ribojamąsias priemones?

    Su Komisijos tarnybomis, atsakingomis už ribojamąsias priemones, galima susisiekti e. paštu [email protected].

    Ar galima prekiauti su [šiuo asmeniu, grupe ar subjektu], gauti iš [šio asmens, grupės ar subjekto] pinigų ar jam teikti lėšų ar ekonominių išteklių?

    Prašom patikrinti informaciją, pateiktą konsoliduotuose asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos. Kasdieninio naudojimo vadovas pateikiamas čia . Taip pat žr. 6 klausimą.

    Būtina įsitikinti, kad asmenys, grupės ar subjektai, su kuriais prekiaujama, nėra įtraukti į atitinkamus sąrašus arba kad sandoris tiesiogiai ar netiesiogiai jiems nepasitarnaus. Daugiau informacijos apie netiesioginį lėšų ar ekonominių išteklių teikimą bei apie nuosavybės bei kontrolės sąvokas pateikiama dokumente.

    Iškilus abejonėms dėl į sąrašą įtraukto asmens, prašome kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kuri, prireikus, kreipsis į atitinkamas ES institucijas arba tarnybas.

    Kokie kriterijai padeda atpažinti galimus teroristų finansavimo požymius?

    VSD rekomenduoja kiekvienu atveju prieš užmezgant santykius su klientu ar sudarant sandorį įsitikinti, ar kliento nėra asmenų, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, sąrašuose . Lietuvoje tarptautinių finansinių sankcijų taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas, taip pat 2014 m. vasario 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-52 „Dėl Nurodymų dėl tinkamo tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje patvirtinimo“.

    Toliau vartojamos sąvokos:

    Rizikos šalis – šalis, kuri kovos su terorizmu požiūriu yra priskirtina prie didesnės rizikos šalių kategorijos, jai taikomos Europos Sąjungos sankcijos arba kitos ribojamosios priemonės, taip pat šalis, kurią Finansinių veiksmų darbo grupė (Financial Action Task Force ? FATF) priskiria prie padidintos rizikos arba nebendradarbiaujančių šalių (www.fatf-gafi.org/topics/high-riskandnon-cooperativejurisdictions/).
    Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kurioje mokesčiai labai maži arba jų visai nėra, įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir kurioje registruoti asmenys siekia minimalių mokestinių įsipareigojimų ar nori visai jų išvengti.

    Siekiant atpažinti galimus teroristų finansavimo požymius, VSD rekomenduoja vadovautis žemiau išvardytais kriterijais:

    1. Fizinio asmens gimimo vieta, gyvenamoji vieta, pilietybė arba tautybė yra siejama su rizikos šalimi ir / arba fizinis asmuo yra siejamas su rizikos šalyje registruotu juridiniu asmeniu.

    2. Pinigines operacijas vykdo juridiniai asmenys, įsteigti rizikos šalyje ar tikslinėje teritorijoje arba kitur įsteigti juridiniai asmenys, kurie pinigines operacijas vykdo per tose teritorijose ar šalyse įsteigtus asmenis.

    3. Yra duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo veikia ne savo naudai ir / ar gali atstovauti asmeniui, siejamam su rizikos šalimi arba tiksline teritorija, arba asmuo vengia atskleisti tikruosius naudos gavėjus.

    4. Asmuo nesugeba paaiškinti, kam jam reikalingos paslaugos, kokią veiklą jis ketina vykdyti, ar negali pateikti kitos būtinos informacijos.

    5. Asmens gaunamos pajamos objektyviai neatitinka jo vykdomos veiklos arba kyla kitų abejonių (pavyzdžiui, dėl amžiaus), kad asmuo objektyviai negali turėti tokių pajamų.

    6. Periodiškai įnešami grynieji pinigai į sąskaitą arba vykdomos grynųjų pinigų perlaidos, kurios yra skirtos rizikos šalyje veikiančiam pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui.

    7. Periodiškai įnešami grynieji pinigai į pelno nesiekiančio juridinio asmens sąskaitą, kurie vėliau bendra suma pervedami į rizikos šalį.

    8. Pelno nesiekiančio juridinio asmens, veikiančio rizikos šalyje, arba tokio asmens, kuris teikia paramą į rizikos šalis, vykdomi mokėjimo pavedimai arba grynųjų pinigų perlaidos asmeniui Lietuvoje.

    9. Pavedimo paskirtis į / iš pelno nesiekiančio juridinio asmens sąskaitos neatitinka paramos gavėjo / teikėjo vykdomos veiklos.

    10. Yra duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo, paaukojęs pinigines lėšas ar bet kokį kitą materialųjį turtą pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, gali būti fiktyvus arba atstovauti asmeniui, kilusiam iš rizikos šalies ir / arba aukojamos piniginės lėšos ar bet koks kitas materialusis turtas neatitinka aukojančiojo asmens finansinės padėties.

    11. Pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui aukoja naujai įsteigtas juridinis asmuo, siejamas su rizikos šalimi arba tiksline teritorija.

    12. Aukojant pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui yra nurodoma sąlyga ? pervesti lėšas asmeniui, siejamam su rizikos šalimi.

    13. Asmuo pageidauja, kad jo mokėjimo kortelės ir / ar su finansinėmis operacijomis susijusi korespondencija būtų siunčiama adresu, esančiu rizikos šalyje.

    14. Asmens gaunami arba atliekami mokėjimo pavedimai, grynųjų pinigų perlaidos į / iš asmens, siejamo su rizikos šalimi arba registruoto tikslinėje teritorijoje, sąskaitą.

    15. Vienkartinis asmens sąskaitos papildymas neįprastai didele, nebūdinga kliento veiklai suma, kuri netrukus išgryninama.

    16. Banko sąskaitoje sukauptų lėšų išgryninimas ir / arba vykdomi atsiskaitymai mokėjimo kortele rizikos šalyje.

    17. Sąskaitoje vykdomos tik tarptautinių pavedimų iš rizikos šalių išgryninimo operacijos.

    18. Įnešti į sąskaitą grynieji pinigai pervedami į sąskaitą rizikos šalyje arba į asmens, siejamo su rizikos šalimi, sąskaitą.

    19. Galimybė naudotis sąskaita keliems įgaliotiems asmenims, nesusijusiems šeimyniniais ar partnerystės santykiais ar su sąskaitos savininku ir / arba siejamiems su rizikos šalimi.

    20. Mokėjimo pavedimai už rizikos šalyje arba tikslinėje teritorijoje registruoto asmens suteiktas paslaugas, nesusijusias su jo vykdoma veikla, ir / arba lėšų išgryninimas netrukus po mokėjimo pavedimo.

    21. Veiklos nevykdančio su rizikos šalimi siejamo asmens nuolatiniai grynųjų pinigų įnašai į sąskaitą.

    22. Mokėjimo pavedime nurodoma paskirtis, pavyzdžiui: dole, donation, sadaqa, sadaga, zakat, zakaat, ramadaan, ei al‘adha, iftar, haj, sponsor aid.

    23. Grynųjų pinigų rizikos šalies valiuta keitimo operacijos, įnašai į sąskaitas.

    24. Prašymas pervesti keičiamus grynuosius pinigus į kito asmens, siejamo su rizikos šalimi, sąskaitą arba į sąskaitą rizikos šalyje.

    25. Įstatinio kapitalo įnašas pateikiamas grynaisiais pinigais ir / arba rizikos šalies valiuta.

    26. Sudarant sandorį bent vienos sandorio dalyvių pusės vengimas pateikti informaciją, būtiną kliento tapatybės nustatymui.

    27. Už sandorį atsiskaitoma rizikos šalies valiuta.

    28. Už sandorį su asmeniu, siejamu su rizikos šalimi, atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

    29. Asmens, siejamo su rizikos šalimi arba tiksline teritorija, atliekamas mokėjimo pavedimas už nekilnojamąjį turtą.

    30. Asmens, siejamo su rizikos šalimi arba tiksline teritorija, ketinimas naudotis teisinėmis paslaugomis, nuslepiant tikrąją asmens tapatybę ir / ar vengiant atskleisti lėšų kilmę.

    31. Asmens, siejamo su rizikos šalimi arba tiksline teritorija, ketinimas pasinaudojant teisines paslaugas teikiančių asmenų pagalba atsiskaityti už sandorį grynaisiais pinigais, vengiant atskleisti lėšų kilmę.

    32. Asmens prašymas pasinaudoti asmens, teikiančio teisines ar kitas paslaugas, sąskaita, vengiant atskleisti tikrąją asmens, kurio naudai būtų teikiama paslauga, tapatybę.

    ES Bendrojo Teismo sprendimu [šis asmuo, grupė ar subjektas] iš sąrašo buvo išbrauktas. Tačiau [šio asmens, grupės ar subjekto] vardas (pavadinimas) vis dar įtrauktas į konsoliduotą sąrašą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos. Ar [šiam asmeniui, grupei ar subjektui] ribojamosios priemonės vis dar galioja?

    Teisės aktų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės asmeniui, grupei ar subjektui, panaikinimas įsigalioja ne iš karto Bendrajam Teismui priėmus sprendimą. Pirmosios instancijos teisme panaikinti teisės aktai galioja tol, kol pasibaigia apeliacijos pateikimo laikotarpis (du mėnesiai ir dešimt dienų po pranešimo apie sprendimą). Per šį laikotarpį Taryba ar, atitinkamais atvejais, Komisija, jei reikia, gali pašalinti pažeidimus, padarytus priėmus naujas ribojamąsias priemones atitinkamiems asmenims ir subjektams. Kita vertus, Taryba arba, atitinkamais atvejais, Komisija gali pateikti apeliaciją; šiuo atveju, kol apeliacija nagrinėjama, ribojamosios priemonės įtrauktiems į sąrašą asmenims ir subjektams toliau galioja visa apimtimi. Praėjus dviem mėnesiams ir dešimčiai dienų, priklausomai nuo to, ar Taryba arba, atitinkamais atvejais, Komisija nusprendė imtis kokių nors pirmiau nurodytų veiksmų, ribojamosios priemonės [šiam asmeniui, grupei ar subjektui] arba nustoja galioti, arba lieka galioti visa apimtimi.

    Žinoma, kad [šis asmuo, grupė ar subjektas] pažeidžia ES ribojamąsias priemones. Ką reikėtų daryti?

    Prašom susisiekti su Užsienio reikalų ministerija ar atitinkamos kitos valstybės narės kompetentinga institucija (nurodyta interneto svetainėse, įtrauktose į atitinkamų reglamentų sąrašus, žr. 9 klausimą). Taip pat galima susisiekti su Komisija (žr. 10 klausimą), kuri susisieks su atitinkama kompetentinga institucija.

  • Kontaktai
    Informacija tarptautinių sankcijų klausimais teikiama (įgyvendinimą koordinuojanti institucija)

    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupė

    J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01108, Vilnius
    +370 7065 2627; [email protected]

    Institucijų, atsakingų už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, kontaktai

    Adresas Tel. Nr. Faks. Nr. El. paštas

    Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (finansinės sankcijos). Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyrius

    Šermukšnių g. 3,
    LT-01106, Vilnius
    (8~5) 271 7483 [email protected]
    Kultūros ministerija (visuomeninės sankcijos). Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyrius
    J. Basanavičiaus g. 5,
    LT-01118, Vilnius
    (8~5) 219 34 56 (8~5) 262 31 20 [email protected]
    Lietuvos bankas (finansinės sankcijos). Priežiūros tarnyba
    Žirmūnų g. 151,
    LT-09128, Vilnius
    (8~5) 268 0501
    (8~5) 268 0502
    (8~5) 2615665 [email protected]
    Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerija (politinės sankcijos). Užsieniečių reikalų skyrius
    L. Sapiegos g. 1,
    LT-10312 Vilnius
    (8~5) 271 94 91 (8~5) 271 8210 [email protected]
    Muitinės departamentas (ekonominės sankcijos)
    A. Jakšto g. 1/25,
    LT-01105 Vilnius
    (8~5) 266 44 78 (8~5) 212 49 77 [email protected]
    Ryšių reguliavimo tarnyba (susisiekimo sankcijos). Teisės departamentas
    Algirdo g. 27A,
    LT-03219 Vilnius
    (8~5) 210 5627
    (8~5) 210 5694>
    (8~5) 216 1564 [email protected]
    [email protected]
    Susisiekimo ministerija (susisiekimo sankcijos). Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas
    Gedimino pr. 17,
    01505 Vilnius
    (8~5) 239 3968
    (8~5) 239 3884
    (8~5) 212 4335 [email protected]
    [email protected]
    Ekonomikos ir inovacijų ministerija (ekonominės, politinės socialinės sankcijos). Investicijų ir eksporto departamento Eksporto skyrius
    Gedimino pr. 38,
    LT-01104 Vilnius
    8 706 64680 8 706 64762 [email protected]
    Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos (politinės sankcijos)
    Savanorių pr. 2,
    LT-03116 Vilnius
    (8~5) 271 93 05 (8~5) 271 93 06 [email protected]